- saulėlaida
- saulė́laida sf. (1) žr. 1 saulėlydis: 1. M, K.Būg Laukia tik saulėlaidos Blv. Mėgo Ignotas žiemos kelią saulėlaidoje rš. 2. Rytoj bus gražus oras, mat kokia graži saulė́laida Št. 3. Zigma, pasakęs sudiev pačiai, pasivertė į ubagą ir iškeliavo saulėlaidos linkon Blv.
Dictionary of the Lithuanian Language.